Juodasis serfingas - John From Cincinnati
Taigi, pirmadienį pamačiau, kad po Sopranų paskutinės serijos buvo parodyta naujo serialo premjera. Wikipedia apie jį rašo, kad žanras yra “surf noir” - skamba keistai, ane? Kaip ten bebūtų aš manau, kad “surf” yra gerai, kad “noir” yra gerai, reiškias “surf noir” turėtų būti double gerai. Todėl ir pažiūrėjau pirmą John from Cincinatti seriją.
Negaliu ramiai pasakyti, kad supratau, kas ten darosi. Bet nuo to tik geriau. Istorija sukasi aplink banglentininkų Yost’ų šeimynėlę - pasitraukęs iš sporto po traumos senelis, daug pasiekęs ir po to degradavęs narkomanas tėvas ir talentingas paauglys sūnus. Atrodytų eilinė situacija - senelis (Mitch) po savo traumos ir savo sūnaus nesėkmių nenori leisti savo anūkui dalyvauti konkursuose ir užsiimti tuo profesionaliai. Tuo pačiu jo anūką ir už jį atsakingus žmones medžioja reklamos rykliai. Tiek to serfingo seriale. Ir pats serialas visai ne apie tai!
Iš tikrųjų istorija sukasi apie paslaptingą jaunuolį “John’ą”. Jis neaiškiu (ar tikrai?) būdu atsiranda paplūdymyje ir stebi vyriausiąjį šeimos narį besimėgaujantį bangomis ir vis kartoja, kad šis “privalo grįžti” ir kad “pabaiga artėja”. Vėliau paaiškėja, kad Johnas iš tikro tik kartoja tai ką išgirsta iš kitų - kaip papūgėlė. Negana to - iš kišenių jis stebuklingai (ar tikrai?) sugeba ištraukti būtent tai ko reikia (grynųjų pinigų, kreditinę kortelę). Čia mistika nesibaigia - Mitch’as (gaila ne Buchannon) kažkodėl pradeda levituoti (sumažinta skraidymo versija).
Visa kita kas vyko serijoje… buvo psichiškai nesveika. Iš tikro pati nuotaika serialo yra gana niūri. Per daug veiksmo ir kažkokių įmantrybių taipogi nėra, jeigu reikia įtampos - geriau nesivarginti žiūrėti jo. Tačiau intriga buvo sukurta - ir jeigu atmesti levitavimą - atrodytų, kad ją galima labai lengvai paaiškinti logika. Ir tada tai būtų visiškai kitoks serialas. Tačiau tos 3 sekundės stebuklo verčia mane laukti antrosios serijos.
Iš techninės pusės nebuvau kažkuo nustebintas, tačiau tiek vaizdas, tiek nuotaika, tiek vaidyba tikrai nenuvylė. Ir tai nestebina - vaidina kalnas “žvaigždžių” - Luke Perry (Dylanas iš Beverly Hills), Bruce Greenwood (kalnas gana neblogų filmų) ir be abejo Ed O’Neil (Al Bundy? Anyone?). Manau, kad serialų ir kino gerbėjai pastebėtų ir daugiau pažįstamų veidų. Fone skambanti muzika - taipogi ne iš prasčiausių (jeigu esate indie rock’o mėgėjai).
Galutinis įvertinimas - 12 epizodų, kurie rodomi per HBO (net ir be Sopranų šiaip alternatyvus kanalas) vasaros metu tikrai nesugadins mano gyvenimo. Būtinai žiūrėsiu antrą seriją ir turbūt netgi toliau - 8/10.
3 įvarčiai(-ų) »
Šio įrašo komentarų RSS kanalas. TrackBack URI
Palikite komentarą
Powered by WordPress with Pool theme design by Borja Fernandez.
Entries and comments feeds.
Valid XHTML and CSS. ^Į viršų^
Sudominai. Einu ieškot
Komentarą rašė ~Karolis — 2007 Bir. 14, Ketvirtadienis #Nesutinku, kad nuotaika buvo niūri. Sakyčiau, nuotaika buvo “įdomi”
Aš šiandien nelabai imlus serialams, bet kažkuo šis kabina ir, kaip bebūtų keista, ne levitavimu! Kažkas tiesiog “WTF???” ir norisi žiūrėt, kas iš to WFT bus toliau ;]
Komentarą rašė šniurkšt — 2007 Bir. 15, Penktadienis #Pažiūrėjau - nelabai patiko.
Einu geriau Jericho toliau žiūrėt
Komentarą rašė ~Karolis — 2007 Bir. 16, Šeštadienis #